Pasakojimą apie psichologinę manipuliaciją norėčiau pradėti nuo kelių pavyzdžių:

Pavyzdys 1.
Dukra prašo mamos padėti išspręsti matematikos uždavinį. Mama ramiai dukrai paaiškina uždavinio atlikimo sąlygas, tačiau po penkių minučių dukra vėl užduoda klausimą, mama vėl paaiškina, tačiau dukra nerimsta ir vėl klausia. Taip tęsiasi tol, kol sprogsta mamos kantrybė ir ji pati išsprendžia tą nelemtą uždavinį. Tuo tarpu dukra yra labai patenkinta, kad taip greitai pavyko susitvarkyti su namų darbais.

Pavyzdys 2.
Esate labai geras savo srities specialistas. Kolegos labai dažnai į jus kreipiasi patarimų spręsdami įvairius klausimus, atlikdami vienokius ar kitokius uždavinius. Jie dažnai pabrėžia, kad jūs esate pats geriausias ir nepakeičiamas ir be jūsų pagalbos jie nebūtų išsivertę. Nejučiom pastebėjote, kad dalindamas patarimus kolegoms nespėjate atlikti savo tiesioginių pareigų, esate priversti sėdėti viršvalandžius, jaučiatės nepatenkintas ir nusivylęs.

Pavyzdys 3.
Kiekvieną kartą, kai vaikinas bando pasakyti merginai apie jų santykių nutraukimą, ji pradeda stipriai rauduoti, skųstis, kad yra niekam nereikalinga, o nutraukus santykius gyvenimas apskritai nebeteks prasmės. Ir kiekvieną kartą vaikinas pasijunta kaltas, kad pradėjo apie tai kalbėti...

Šiuos pavyzdžius galima būtų tęsti iki begalybės. Ar buvote kada nors atsidūrę panašiose situacijose? Jei taip, tai buvote įkliuvę į psichologinės manipuliacijos pinkles. Apie ją ir eis toliau kalba.

Manipuliacija yra priskiriama prie psichologinio poveikio priemonių. Manipuliacija – sąveika, kurioje manipuliuojantysis kontroliuoja kitus, dažniausiai prieš jų valią arba jų norus. Manipuliaciją taip pat galima apibrėžti kaip paslėptą psichologinis poveiką bendravimo partneriui, kuriuo siekiama pastumėti jį daryti naudingą poelgį jums. Manipuliuojame mes visi, kartais net sąmoningai to nepastebėdami. Ir manipuliacija ne visada yra vien tik neigiamą atspalvį turintis reiškinys. Manipuliacija yra ir tam tikra savisaugos forma, kuri padeda mums apsisaugoti nuo įvairių neigiamų reiškinių (kaip kad per didelių viršininkų reikalavimų, įkyrių pažįstamų ir giminaičių. ir pan.). Nemaloniausia yra tuomet, kai pats atsiduri manipuliatoriaus aukos vaidmeny ir pradedi suvokti, kad tai, ką darai yra visai ne tai, ką norėtum. Tuomet pradeda kauptis pyktis, susierzinimas, kyla nusivylimas savimi ir aplinkiniais.

Kaip atpažinti ankstyvuosius manipuliacijos požymius? Galima eiti dviem keliais. Pirmas kelias – tai stebėti, kaip pasikeitė situaciją dėl manipuliacinio poveikio. Antras kelias – analizuoti manipuliacijos poveikio mechanizmus.

Kokie galėtų būti situacijos pokyčiai, liudijantys apie galimą manipuliavimą jūsų atžvilgiu?

a) Atsakomybės už savo veiksmus ir sprendimus disbalansas. Tai yra tokie atvejai, kai mes staiga pastebime, kad kažką „turime“ padaryti arba už kažką esame atsakingi, tačiau nelabai suprantame, iš kur tas įsiskolinimas ir atsakomybė atsirado. Arba atvirkščiai, staiga mums patiems netikėtai ir dėl nesuprantamų priežasčių mes elgiamės labai neatsakingai.
b) Santykio išlošis – mokestis deformacija pasireiškia tuo, kad gaunamas rezultatas neatitinka mūsų visų įdėtų pastangų. Taip gali atsitikti ir dėl to, kad padarėme klaidų planuodami arba realizuodami savo sprendimus, bet tai gali būti ir kieno nors manipuliacijos pasekmė.
c) Jėga, spaudimas tarpasmeniniuose santykiuose – taip pat gali būti vienu iš galimos manipuliacijos indikatorių.
d) Situacijos elementų pusiausvyros sutrikimas. Tokiu atveju dėmesį gali atkreipti sąveikos situacijoje neįprastumas:
- sąveikos taikinių neįprastumas (pokalbių temos, pan.). Pvz., jūsų bičiulio vakarėlio metu jus supažindina su nauju žmogumi ir jis, neaišku dėl kokių priežasčių, didžiąją laiko dalį praleidžia su jumis. Arba kažkas jums staiga pasidarė itin paslaugus ir malonus, kas taip pat yra labai neįprasta ir netikėta toje situacijoje.
- Informacijos pateikimo neįprastumas, pvz. nereikšmingų, antraeilių detalių akcentavimas.
e) Partnerio elgesio nenuoseklumas – kai skirtingi kanalai perduoda prieštaringą informaciją. Tai yra tokie atvejai, kai pašnekovo žodžiai prieštarauja jo neverbalinei kūno kalbai. Pvz., pokalbio metu jis žiūri jums ne į akis, o kažkur į viršų („kabina makaronus?“) arba žemyn (pačiam gėda dėl savęs?). Kartais labai įtikinami žodžiai kontrastuoja su įvairiais neramiais rankų judesiais: traukia už sagos, nesąmoningai kažką dėlioja ant stalo, „laužo“ pirštus ir pan.
f) Siekis stereotipizuoti manipuliacijos aukos elgesį. Tai yra tokie atvejai, kai kažkas tikisi, jog mes elgsimės pagal tam tikrus priimtus visuomenėje gajus stereotipus, nepaisant to, ar mes patys pritariame tiems stereotipams ar ne.

Jeigu norėsime analizuoti manipuliacinio poveikio mechanizmus, tai pagrindinis mūsų tikslas būtų atidžiai stebėti manipuliacijos poveikio adresato reakcijas. Svarbu atpažinti tuos momentus, kai įsijungia (arba pradeda dirbti kitu režimu) tam tikri mechanizmų komponentai. Padėti atpažinti juos gali šie indikatoriai:

a) labai dažnas arba ryškus psichinių automatizmų pasireiškimas poveikio adresato elgesyje. Psichinio automatizmo pavyzdys - viešajame transporte klausimas „Jūs išeinate?“ dažniausiai suprantamas kaip „Prašau praleisti“ (adresatas praleidžia pašnekovą nors tiesioginis klausimas „Prašau praleisti“ ir nebuvo užduotas).
b) regresija iki infantilių reakcijų – verksmas, agresija, ilgesys, vienišumo jausmas ir t.t.
c) laiko, kuris būtų skirtas priimti tam tikrą svarbų sprendimą, deficitas. Šiuo atveju labai svarbu išsiaiškinti, kas yra atsakingas už šį laiko trūkumą. Jeigu ne tas, kuris patiria tą laiko trūkumą, tuomet galima būtų įtarti manipuliaciją.
d) sąmonės susiaurėjimo būsena, kuri pasireiškia tuo, kad susiaurėja aptariamų idėjų ratas, atsiranda rigidiškos formuluotės (pvz., nekeičiamos formuluotės, grįžimas prie tų pačių temų), keliami tik situaciniai (ne perspektyvūs) tikslai.
e) netikėti foninių būsenų pasikeitimai: įtampa, agresija, nerimas, kurie atsiranda kaip reakcija į tam tikrą nuostolį, kurį jaučia poveikio adresatas (nebūtinai sąmoningai). Signalizuoti apie nuostolio grėsmę arba apie jau įvykusį nuostolį gali manipuliacijos aukos emocinė reakcija – nuotaikos pablogėjimas, stiprus įsiskaudinimas arba kitos išgyvenamos neigiamos emocijos. Ypatingai turėtų suneraminti tie nuotaikos arba emocijų pokyčiai, kuriuos sunku paaiškinti išgyvenamos situacijos kontekste.

Paskutinis kriterijus yra labai svarbus subjektyvios diagnostikos mechanizmas, besiremiantis jausminiais indikatoriais. Plačiau apie šią diagnostikos priemonę rašė Dinkmeyer & McKay (1976). Jie teigė, kad mūsų jausmai ir reakcijos atspindi nesąmoningą informacijos, ateinančios iš išorinio pasaulinio, rezultatą. Ankstyvuose sąveikos etapuose mūsų emocijos išreiškia nesąmoningą atsaką į partnerio poveikio pobūdį.

Pvz., jeigu mes jaučiame susierzinimą bendraudami su pašnekovu ir mums norisi juo kuo greičiau atsikratyti, galbūt, tai vyksta ne todėl, kad jis mums yra labai nemalonus, o dėl to, kad jis siekia didesnio mūsų dėmesio, nei mes patys tą dėmesį norime jam suteikti. Greičiausiai mums kyla negatyvi reakcija į jo ketinimus, kurie kažkokiais būdais jau pasireiškė jo elgesyje.

Jeigu jaučiame savo autoriteto nuosmukį ir mums labai norisi pademonstruoti savo pranašumą partnerio atžvilgiu, tai gali būti ir taip, kad pastarasis nori valdyti mūsų elgesį, mums vadovauti. Arba jeigu pagavome save ties tuo, kad jaučiame labai stiprią ir nepaaiškinamą nuoskaudą, mums labai norisi įskaudinti partnerį, už kažką jam atkeršyti - tai gali liudyti apie jo paties ketinimus mums atkeršyti.

Kita situacija yra tuomet, kai dirbdami su kolega arba pavaldiniu, staiga pajutome bejėgiškumą, mūsų pastangų bergždumą ir mums kilo didžiulis noras numoti ranka ir paties atlikti visą darbą, tai verta pagalvoti, ar tik partneris taip nesiekia įrodyti savo netinkamumo šiam darbui. Kam? Galbūt tam, kad visą atsakomybę užkrauti mums patiems ant pečių

Be abejonės, mes, net jei ir nesame labai įpratę reflektuoti savo išgyvenimus, kasdieniame gyvenime jaučiame šiuos jausminius indikatorius. Verta susimąstyti, apie ką jie liudija kiekvienu konkrečiu atveju. Ar tik kažkas mumis ne manipuliuoja?

Remtasi:
Docenko J.L. Manipuliavimo psichologija: fenomenai, mechanizmai ir gynybos-MGU Leidykla, 1997.

Tęsinys.