Apie mūsų tolerancija frustracijoms
Netiesioginė priklausomybė
Psichologinių manipuliacijų pinklėse
Psichologinių manipuliacijų pinklėse (2)
Dar kartą apie priklausomybę nuo interneto
Pasitikėjimo savimi ištakos
Namų ilgesys: psichologinė analizė
Emigrantų psichologinė ir sociokultūrinė adaptacija. ( 1 )
Emigrantų psichologinė ir sociokultūrinė adaptacija. ( 2 )
Kodėl bijome mirties ?
Mirties baimė: griaunanti ir kurianti jos jėga

 

SPECIALISTAI

 

Psichologinių konsultacijų /grafikas /

 

 

EMIGRANTŲ PSICHOLOGINĖ IR SOCIOKULTŪRINĖ ADAPTACIJA: KAS LEMIA JOS SĖKMĘ?

Rima Breidokienė
klinikinė psichologė

 

Yra akivaizdu, kad emigrantai, laikinai arba visam laikui išvykstantys iš gimtosios šalies, naujoje vietoje įsitraukia į tarpkultūrines sąveikas ir susiduria su būtinybe pažinti naują kultūrą ir įsilieti į naują visuomenę. Kadangi yra sunku prognozuoti kitos kultūros žmonių elgesį, daugelis emigrantų susiduria su didesniais ar mažesniais sunkumais bendraudami su naujos šalies gyventojais. Mokslininkai jau seniai bando tyrinėti ir nustatyti, nuo ko priklauso ir kas lemia šių tarpkultūrinių sąveikų sėkmę ir bendravimo kokybę. Manoma, kad didžiausią poveikį turi šie faktoriai:

- Teritorija, kuri gali būti bendra arba „savo“ vienai iš grupių;
- Sąveikos trukmė (nuolatinė, ilgalaikė, trumpalaikė);
- Įsitraukimo į visuomenės gyvenimą pobūdis (nuo stebėjimo iki dalyvavimo);
- Kontaktų dažnumas ir gilumas;
- Santykinis statuso ir teisių lygumas;
- Skaičius (dauguma – mažuma);
- Labai ryškūs skiriamieji požymiai (kalba, religija, rasė).

Yra įprasta manyti, kad adaptacija – tai yra prisitaikymas prie naujų gyvenimo sąlygų, tačiau adaptacija gali apimti ne tik prisitaikymą, bet ir priešinimąsi, taip pat bandymus pakeisti aplinką arba pasikeisti kartu su aplinka. Tokiu būdu adaptacija reiškia nebūtinai teigiamą rezultatą, ji gali būti labai įvairi ir varijuoti nuo situacijų, kuriose asmenys labai sėkmingai susitvarko su nauja gyvenimo aplinka, iki tokių situacijų, kuriose emigrantai nesugeba įsilieti į naują visuomenę ir išgyvena labai rimtus sunkumus. Teigiama, kad adaptacijos sėkmė priklauso tiek nuo individualių, tiek ir nuo grupinių faktorių.

Individualios charakteristikos – tai demografiniai (lytis, amžius, išsilavinimas) ir asmenybiniai žmogaus ypatumai, jo motyvacija, lūkesčiai, susiję su migracija, gyvenimo patirtis naujoje kultūroje, susijusi su žiniomis apie naują kultūrą, taip pat sugebėjimas užmegzti ryšius su vietiniais gyventojais.

Amžius.

Teigiama, kad maži vaikai labai sėkmingai ir greičiau adaptuojasi prie naujų gyvenimo sąlygų. Lyginant su savo tėvais, jie greičiau priima naujos kultūros normas ir vertybes. Žymus psichoanalitikas E. Eriksonas labai vaizdžiai pasakė, kad vaikai tampa kultūriniais tėvais savo biologiniams tėvams. Vaikai greičiau įgyja naujos kultūros kompetenciją ir padeda tėvams adaptacijos procese. Jeigu maži vaikai pakankamai lengvai susitvarko su prisitaikymu prie naujos kultūrinės ir socialinės terpės, tai emigravę paaugliai susiduria su tam tikrais sunkumais. Kaip žinia, paauglystės laikotarpiu labiausiai reikšmingi paaugliui žmonės yra ne tėvai, o jo bendraamžiai. Paauglys emigrantas stengiasi būti panašūs į savo bendraamžius išore, manieromis, kalba, mąstymu. Paaugliui yra sunku būti skirtingu nuo savo bendraamžių, todėl paauglys naujoje kultūroje yra dar labiau dezorientuotas, nei jo tėvai. Paauglys stengiasi, kad jį priimtų bendraamžiai, kurie yra vietiniai gyventojai, bet deja šios adaptacijos proceso metu jam nelabai kuo gali padėti tėvai, kurie patys yra sutrikę ir bando įsilieti į naują visuomenę. Kai kurie tyrimai rodo, kad paaugliai emigrantai turi žemesnes socialines, akademines ir profesines galimybes, negu jų vietiniai bendraamžiai. Be to, jie dažnai patiria diskriminaciją, nėra tikri dėl savo statuso ir tapatumo, jiems yra būdingas aukštesnis pesimizmo ir nusivylimo lygis.

Sėkmingiau adaptuojasi ir mažiau psichologinių sunkumų turi tie paaugliai, kurie nesusikoncentruoja ties viena kuria nors kultūra (savo ar svetimos šalies), bet bando eiti integracijos keliu. Šie paaugliai yra kompetentingi abiejose kultūrose ir turi abiejų kultūrų draugus. Jie tarsi gyvena dviejuose matavimuose, t.y. naudoja skirtingas kalbas, normas ir elgesio stereotipus skirtingose grupėse: vienas – su savo bendraamžiais, tradicines – savo šeimoje.

Sunkiausia yra pagyvenusiems žmonėms, kai kuriems iš jų emigracija tampa nepakeliamu išgyvenimu. Pagyvenę emigrantai dažnai nėra pajėgūs adaptuotis prie naujos kultūrinės aplinkos ir neturi vidinės motyvacijos įsisavinti svetimą kultūrą ir kalbą. Savo mintyse jie nuolat grįžta į ankstesnius gyvenimo etapus. Migracijos situacijoje pagyvenęs žmogus gali mažiau pasitikėti savimi, savo asmenybės verte, prarasti gyvenimo prasmę ir įtaką jaunesnėms kartoms. Tačiau toli gražu ne visi pagyvenę emigrantai nesugeba prisitaikyti naujoje socialinėje ir kultūrinėje terpėje. Tyrimai rodo, kad pagyvenę emigrantai, kurie turi aukštą išsilavinimą, labai įvairius interesus, persikėlę gyventi į naują šalį, ir toliau užsiima savo mėgstama veikla, domisi tuo, kas vyksta aplinkui ir yra labai pozityviai nusiteikę.

Pagyvenusiems žmonėms yra labai nerekomenduojama labai radikaliai keisti savo įprastinį gyvenimo būdą, savo įpročius, stereotipus. Dėl susilpnėjusių psichologinių gynybų jiems sunku būti ilgalaikėse stresinėse situacijose ir jiems yra labai svarbus stabilumas ir ta atmosfera, prie kurios jie yra įpratę (tai gali būti jų mėgstamos knygos, nuotraukos, indai, baldai ir kt.). Taip pat labai svarbu, kad pagyvenę asmenys turėtų galimybę bendrauti su artimais žmonėmis iš gimtosios šalies, kalbėti savo gimtąja kalba. Bet pats svarbiausias dalykas yra tas, kad pagyvenę žmonės turi jausti, kad jų kasdienis gyvenimas turi realią prasmę. Jie turi jaustis reikalingi.

Lytis.

Šia tema yra labai daug prieštaringų duomenų. Kai kurie tyrimai teigia, kad moterys ir vyrai vienodai prisitaiko prie naujos sociokultūrinės aplinkos, kitų tyrimų duomenimis – yra tam tikrai skirtumai tarp lyčių. Moterys yra labiau nerimastingos ir neužtikrintos dėl ateities, be to – labiau nepatenkintos santykiais su vietiniais gyventojais. Jos yra labiau orientuotos į save, šeimą ir savo vaikus, labiau pasitiki savo vidinėmis jėgomis, turi aukštesnį komunikacijos potencialą ir yra pasirengusios platesniam veiklų spektrui. Tačiau apibendrinus daugumą tyrimų, galima teigia, kad adaptacijos sėkmė ir kokybė labiau priklauso ne nuo lyties, bet nuo pačios migracijos ypatumų ir konkrečios gyvenimo situacijos.

Išsilavinimas.

Daugumoje tyrimų yra nustatyta, kad aukštas išsilavinimas yra tas veiksnys, kuris silpnina adaptacijos prie naujos kultūros stresą. Aukštesnis socialinės kompetencijos lygis, žinių turėjimas, bendravimo ir intelektinio darbo patirtis, užsienio kalbų mokėjimas sąlygoja labiau sėkmingus kontaktus. Migrantai, kurie turi žemą išsilavinimą, yra labiau linkę aiškinti savo nesėkmes remdamiesi išorinėmis aplinkybėmis. Tuo tarpu aukštą išsilavinimą turintys migrantai aktyviau prisiima atsakomybę už savo gyvenimą ir savo situaciją. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pats išsilavinimo lygis dar neapsprendžia adaptacijos sėkmę, kadangi negarantuoja darbo, atitinkamos specialybės ir kvalifikacijos naujoje šalyje. Dažniausiai būna taip, kad „išvažiuojančiojo“ žmogaus statusas yra aukštesnis, nei „įvažiuojančiojo“, kadangi naujoje šalyje išsilavinimas ir profesinė patirtis nuvertėja.

Asmenybiniai ypatumai –motyvacija.

Motyvacija yra labai svarbus faktorius, kuris lemia emigrantų, kurie išvyko savo noru, adaptacijos sėkmę. Kai kurių tyrimų duomenis, tie emigrantai, kurie pagrindinėmis savo emigracijos priežastimis įvardina profesinio augimo galimybes, vaikų ateitį, siekį pilniau realizuoti save, yra labiau aktyvūs ieškodami darbo naujoje šalyje, mokydamiesi naujos kalbos. Kalbama, kad tie asmenys, kurie emigravo sekdami savo draugų ar giminaičių pavyzdžiu arba tikėjosi labai greito materialaus praturtėjimo, dažniausiai sprendė tik šios minutės situacijas, orientavosi tik į trumpalaikius uždavinius ir nebuvo pasiruošę aktyvesnei veiklai. Susidūrę su naujos aplinkos iššūkiai jie pasyviau sprendė iškilusius sunkumus.

..................... / Tęsinys. /

Remtasi šių informacijos šaltinių medžiaga:

Sodatova G. Psichologine pagalba migrantams. 2002

Interneto prieiga www.faror.com/cpg134/albums/userpics/10002/. Žiūrėta 2008-09-01