Kai mano aš paskęsta kitų jūroje
Kultūrinio šoko hipotezė ( 1 )
Kultūrinio šoko hipotezė ( 2 )
Sėkminga adaptacija migracijoje
Neurotinis konkuravimo stilius
Konkurencijos atsisakymas
Vidinės laisvės ir laimės link

 

SPECIALISTAI

 

Nemokamu tiesioginių konsultacijų /grafikas /

 

 

Sėkminga adaptacija migracijoje

Vilma Kuzmienė
psichologė psichoterapeutė

 

Sėkmingai adaptacijai svetimoje šalyje labai daug įtakos daro migranto psichologija.
Tyrėjai aiškinasi, kas migracijos (o ypač priverstinės migracijos) atveju labiausiai psichologiškai žeidžia asmenybę ir veda į psichologinių problemų atsiradimą, kartais net sukelia psichikos sutrikimus.
Skiriamos trys grupės faktorių, kurie įtakoja asmenybę:

- iki migracijos: asmenybės savybės bei ypatumai, gyvenimiška patirtis, kultūrinė aplinka, išvykimo priežastys,
- migracijos procesas: persikraustymo stresas,
- po migracijos: vietinių požiūris į migrantus, valstybinė priimančios šalies politika, ekonominės galimybės, patenkinti lūkesčiai ir troškimai, asmenybės savybės.

Be abejo, svarbu yra ne tik skirtingos kilmės veikiantieji faktoriai, bet ir tų faktorių poveikio intensyvumo lygis.

  • Socialinis palaikymas

Daugelis mokslininkų teigia, jog gerai migranto psichologinei savijautai svarbiausia yra socialinis palaikymas. Socialinis palaikymas - tai artimi ir geri santykiai su artimiausia aplinka (šeima, draugais, kolegomis bei kitais žmonėmis), kurie padeda sušvelninti permainų smūgius ir lengviau išgyventi pokyčius. Atlikti tyrimai parodė, kad migrantai, kurie užmezga artimus ir šiltus santykius su nauja aplinka, greit ir sėkmingai adaptuojasi naujoje šalyje, išvengia psichologinių problemų, psichosomatinių susirgimų bei psichikos sutrikimų išsivystymo.

Socialinis palaikymas gali būti: emocinis, motyvacinis, instrumentinis ( mokoma kaip elgtis) ir informacinis (aprūpinimas reikalinga informacija) (Wills, 1987). Gerai psichologinei savijautai reikia visų šių socialinio palaikymo rūšių. Normalu yra tai, kad jeigu žmogus pats nepadeda kitiems, pagalbos negauna ir pats. Dažnai migrantai nepajėgūs padėti kitiems (išskyrus savo šeimos narius). Artimiausioje aplinkoje aišku svarbiausi yra šeimos nariai. Tačiau ir kiti pozityvūs tarpusavio santykiai labai sumažina persikraustymo ir adaptacijos stresą.
Jeigu dėl migracijos žmogui teko atsiskirti nuo šeimos, draugų ir artimųjų, socialinės paramos šaltinių labai sumažėja. Deja, tai nutinka būtent tada, kai žmogui paramos reikia labiausiai.

Priverstinės migracijos atveju dažniausiai nutrūksta artimi draugiški santykiai, o naujus, ypač patiriant socialinę izoliacija, užmegzti ne taip lengva. Todėl poreikis turėti artimų draugiškų santykių lieka nepatenkintas. Tai dažniausiai sukelia nerimastingumą ir susirūpinimą, kurie papildo ir taip depresišką priverstinio migranto būseną.

Socialinė parama dažnai atsiranda naujame darbo kolektyve. Tyrimai parodė, kad migrantų šeimose sunkiausiai adaptuojasi niekur nedirbančios moterys (Furnham, Bochner). Profesinė aplinka- rimtas palaikytojas vyrams, o nedirbančioms moterims palaikymą teikia šeima.

  • Asmenybės savybės

Visi žmonės labai skirtingai reaguoja į kylančius sunkumus. Migracijoje - taip pat. Kai kurie migrantai stebėtinai puikiai susitvarko net su krizinėmis ir įtampos kupinomis migracijos situacijomis. Tačiau kitiems tai tampa nepakeliama našta. Todėl labai svarbios yra asmenybės savybės, padedančios arba apsunkinančios migracijos procesą bei adaptaciją.
Svarbiausi yra tokie asmenybės psichologiniai fenomenai, nuo kurių priklauso adaptacijos sėkmė ar nesėkmė:

- kognityvinis sudėtingumas,
- kontrolės kryptis,
- įvykių interpretavimo stilius.

Kognityvinio sudėtingumo sąvoką psichologijai pasiūlė D. Bajeri. Kognityviškai sudėtingas žmogus sugeba atskirti niuansus ir „plonybes“, o taip pat neišvengiamus supančio pasaulio prieštaravimus. Tokia asmenybė aiškiai skiria save nuo kitų, savo pasaulį nuo svetimo, turi aiškiai diferencijuotus konstruktus, moka prognozuoti kitų elgseną. Kognityviškai sudėtingas žmogus lengviau prisitaiko svetimoje kultūroje ir naujoje situacijoje, nes jis moka gerai apibendrinti naują patirtį bei keisti savo vertybių sistemą. Šiai asmenybei nebūdingi tokie bruožai, kaip: autoritariškumas, rigidiškumas, netolerancija (taip pat- ir nežinomybės netolerancija).

Kontrolės kryptis: skiriama vidinė kontrolė- įsitikinimas, kad tu gali įtakoti situaciją bei ją kontroliuoti, ir išorinė kontrolė – įsitikinimas, kad įvykiai nulemti likimo, lemties, draugų, kitų žmonių. Žmonėms, kurių kontrolė nukreipta į vidų, būdinga :

- prisiimti atsakomybę už įvykius,
- prisiimti atsakomybę ieškant išeities krizinėse situacijose,
- jų savireguliacijos lygis aukštas, o tai padeda blokuoti traumuojančių įvykių poveikį psichikai,
- sugebėjimas numatyti tolimas pasekmes,
- suvokti teigiamų ir neigiamų situacijos faktorių vienybę,

Žmonės, kuriems būdinga išorinės kontrolės kryptis, turi menkai diferencijuotą savęs suvokimą. Jų pasiekimų motyvacija – žema. Jie vengia sunkių situacijų arba paklūsta aplinkybėms.
Išorinė kontrolės kryptis dar vadinama fatališka. Fatalistai yra pasyvios asmenybės, o tai didina jų stresą: jie jaučiasi negalintys kontroliuoti įvykių, o tai mažina jų galimybes pasiekti trokštamų rezultatų. Nustatyta, kad išorinė kontrolės kryptis dažniausiai būdinga moterims, darbininkų klasės atstovams ir pagyvenusiems asmenims. Jie sunkiau prisitaiko migravę, nei vyrai, viduriniosios klasės atstovai bei jauni ir vidurinio amžiaus žmonės.

Kai kurie autoriai būtent kontrolės kryptį laiko svarbiausiu asmenybės kintamuoju, labiausiai įtakojančiu psichologinių problemų, psichikos sutrikimų atsiradimą stresinėse situacijose. Asmeninė atsakomybė ir kontrolė padeda įveikti stresą, gerina adaptaciją ir psichologinę savijautą.
Tačiau ne visais atvejais į save orientuota kontrolė padeda įveikti sunkias situacijas. Pavyzdžiui, Kočreino tyrimai parodė, kad indų tautybės asmenys itin gerai prisitaiko D.Britanijoje, nors ir atvyksta iš fatalistiškai orientuotos kultūros.

Įvykių interpretavimo stilius irgi labai svarbus faktorius. Pesimistinis požiūris į pasaulį sukelia tiek fizines, tiek psichines ligas. Pesimistiškų asmenybių imunitetas silpnas, juos dažnai kankina komplikacijos po persirgtų ligų. Jie visada sutirština spalvas, kai nutinka kas bloga, ir beveik nepastebi to, kas gerai. Optimistai, atvirkščiai, geriau ir jaučiasi, ir lengviau adaptuojasi. Majers rašo, kad iliuzijos dėl savojo Aš gali vesti į melagingą optimizmą, tačiau vis tiek tokia asmenybė geriau adaptuojasi. Kiti autoriai tyrinėja asmenybės tipologiją. D.Neš ir L.Šo siūlo tipologiją pagal adapticijos naujoje kultūroje kriterijus:

- neadaptyvus konservatorius,
- pereinamasis tipas,
- lankstus, nepriklausomas, autonomiškas žmogus.
Du paskutinieji laikomi adaptyvus tarptautinėse kultūrose.

Taip pat yra apibrėžtas „multikultūrinės asmenybės“ tipas. Šiai asmenybei būdingas stoiškumas,
geri savikontrolės ir savireguliacijos sugebėjimai, aukštas integracijos lygis arba asmenybės stabilumas, pozityvus požiūris į žmones, kultūriškai-universali orientacija, suvokimas ne tik savų, bet ir kitos kultūros vertybių, optimizmas, nuoširdumas. Bandyta sudaryti ir sėkmingai adaptavusiosios asmenybės psichologinį profilį. Jis susideda iš tokių savybių:

- profesinė kompetencija,
- aukštas savęs vertinimo lygis,
- ekstraversija,
- atvirumas įvairiems požiūriams,
- pritarimas bendražmogiškoms vertybėms,
- domėjimasis supančiais žmonėmis,
- polinkis bendradarbiauti, o ne konkuruoti.

Tačiau šie bruožai tinkami gerai adaptacijai vis tik ne visose kultūrose.
O daugelis jų efektyvūs tik laisvanoriškos migracijos atvejais. Tarkim, aukšta profesinė kvalifikacija ir savęs vertinimas priverstiniam migrantui, negaunančiam darbo pagal turimą profesiją, kaip tik sukliudys gerai adaptuotis.

Literatūra:
Furnham A, Bochner S. Culture Shock: Psychological reactions to unfamiliar environments.
London and New York, 1986.
Wills T.A. Help-seeking as coping mechanism// C.R. Snyder and Carol E. Ford (Eds) Coping with negatyve events:Clinical and social psychological perspectives. N.Y.-L:Penum Press, 1987b.