....... [ 2008 ] ...
....... [ 2009 ] ...
Tapatybės lankstumo riba
Dovanos su dantukais arba
šeimos „buhalterija“
Kuo tu vardu ?
Kaip nustoti gailėtis savęs
Lietuvoj emigrantas, svetur – imigrantas. Tai kur mano namai?
Padidejusi savižudybių rizika
 

 

SPECIALISTAI

PADIDĖJUSI SAVIŽUDYBIŲ RIZIKA YRA STEBIMA IR EMIGRANTŲ TARPE

Rima Breidokienė | psichologė


Per pastarąsias kelias savaites per Lietuvą nuvilnijo savižudybių banga. Vos ne kasdien žiniasklaidos priemonės aprašinėja naujus savižudybės atvejus, bando atskleisti tokio elgesio priežastis. Specialistai jau skambina pavojaus varpais, kad esant ekonominiam nuosmukiui savižudybių skaičius gali dar labiau augti, tuo tarpu psichologinės pagalbos prieinamumas Lietuvoje yra labai ribotas ir nepakankamas. Daugeliui kyla klausimas, ar ekonominė krizė yra tas pagrindinis veiksnys, kuris paskatino paūmėjusį savižudybių skaičių pastaruoju metu.
Jau kalbama ir apie antrąją ekonominės migracijos bangą. Didelė dalis tautiečių, susidūrę su bedarbyste ir sunkmečiu, išvyko ieškoti geresnio gyvenimo į užsienį. VšĮ „Gera būsena“ specialistai jau antrus metus teikia nemokamas psichologines konsultacijas Skype ir el.laiškais tautiečiams, išvykusiems į užsienį. Per du mėnesius pagalbos kreipėsi jau virš 100 lietuvių, šiuo metu gyvenančių užsienyje. Psichologinę pagalbą emigrantams teikiantys specialistai teigia, kad nuo žiemos ženkliai padaugėjo klientų, kurie išsako turintys suicidinių minčių, galvojantys apie savižudybę, bandė nusižudyti arba yra susidūrę su artimųjų savižudybe. Lyginant su praeitų metų statistika, kuomet iš 238 besikreipusių asmenų tik 5 proc. žmonių turėjo minčių apie savižudybę, šiais metais šis skaičius išaugo kone penkis kartus.Tai iš tikrųjų kelia nerimą ir skatina galvoti apie psichologinės pagalbos paslaugų plėtrą ir prieinumumo didinimą ne tik Lietuvoje gyvenantiems žmonėms, bet ir į užsienio šalis išvažiavusiems tautiečiams.
Savižudybė yra sudėtingas ir daugiareikšmis fenomenas, kurį lemia daugybę asmenių ir socialinių veiksnių. Padidėjęs savižudybių lygis tarp emigrantų gali rodyti tai, kad daug lietuvių pasirenka emigraciją kaip galimą ne tik ekonominių, bet ir psichologinių problemų sprendimo būdą, tačiau išsiskyrus su artimais žmonėmis ir atsidūrus naujose socialinėse ekonominėse salygose stresas ir nerimo lygis dar labiau padidėja. Ne vienas žmogus pasijaučia neturintis vidinių resursų problemai išspręsti, sumažėja jo paramos tinklas, tuomet didėja socialinės izoliacijos tikimybę. Daugelis prisipažįsta, kad emigracija nepadėjo išspręsti vidinių konfliktų ir sunkių gyvenimo klausimų, kai kuriais atvejais tik dar labiau apsunkino.
Visame pasaulyje psichologinė pagalba internetu pripažįstama kaip viena iš labiausiai šiuolaikiškų ir patogių būdų suteikti paramą krizės ištiktam žmogui. Šiuo metu psichologinę pagalbą gali gauti ir lietuviai, gyvenantys užsienio šalyse. Pagalba yra teikiama lietuvių kalba ir klientams patogiu laiku. Susidūrusius su sunkumais ir išgyvenančius emocinę įtampą emigravusius lietuvius projekte dirbantys specialistai ragina nedelsti, o kreiptis į projekte dirbančius psichikos sveikatos profesionalus.